EMIGRACIJA. 5 dalykai kurie nutiks…

EMIGRACIJA. 5 dalykai kurie nutiks…

emigracija1/Tai buvo kupina nuotykių, išgyvenimo, baimės, meilės ir svarbiausia, savęs pažinimo pamoka mano gyvenime./


Susikurti naują gyvenimą toli nuo namų, atsiribojant nuo viso, ką Jūs žinote ir kuo tikite – tai buvo labiausiai neįtikėtina mano patirtis.

Žmonės, kurie išvykę, tikriausiai jau linksėdamas man pritaria.

Jie jums pasakys, kad kelionės ir emigracija plečia akiratį, Jūs tampate labiau atviri žmonėms. Ir kad tai labai pakeis Jūsų gyvenimo supratimą.

Ir gal būt tik užsimins, kad emigracija – tai taip pat vienatvė ir susvetimėjimas, dažni nerimo priepuoliai ir pastovus kaltės jausmas.

Iš tikrujų “emigrantų pasaka” neegzistuoja.

Štai penki dalykai,kurie įvyks Jūsų gyvenime, jei Jūs kada nors nuspręsite palikti savo namus ir vytis svajonę.

1. Jūsų šeima ..

Nepriklausomai nuo to, kiek dailinsite ir grąžinsite savo naują gyvenimą, ji bus tiesiog nusiaubta. Jūsų iškeliavimas svetur  –  yra labai, labai savanaudiškas pasirinkimas.

Tai puiku, kad Jūs įgyvendinate savo svajonę, ir  turite jėgų pradėti gyventi iš naujo (kaip jums atrodo), kaip kad Jūs ir norėjote. Bet tuo pačiu metu Jūs padarote nelaimingais žmones, kurie Jus iš tikrųjų myli.

Net jei Jūsų šeima yra tvirta ir Jūsų draugai tiesiog nuostabūs , jie visi išgyvena, kad Jūsų nėra šalia. Turbūt Jūs to net nežinote ? Kadangi jie padarė viską, kad paslėptų nuo Jūsų savo jausmus.

Jie juk nenorėjo, kad išvažiuotumėt su abejonių ir baimių našta, nenorėjo, kad ten –  naujojoje žemėje, pastoviai sau užduotumėt klausimą: “Ką aš čia veikiu?”. Jie įtikinėjo Jus ir save -: “Jeigu būsi  laiminga, tai ir mes tokie tada būsime.”

Mano tėvai padarė man neužmirštamą įspūdį. Pirmą kartą, kai aš nusprendžiau pabėgti iš Los Andželo, jie buvo labai pasimetę. Bet aš buvo per daug užsiėmus savim, kad atkreipčiau dėmesį į Jų skausmą. Tačiau tą dieną, kai jie kartu lydėjo mane į oro uostą, pamačiau savo akimis tokį liūdesį, kokio anksčiau niekad nemačiau.

Kai mes atsibučiavome, aš atsigręžiau pamojuoti jiems. Pamačiau du trapius žmones, kurie atrodė 10 metų vyresni nei buvo iš tikrųjų. Mano nuotykis kažkaip virto  jų sielvartu.

2. Jūs jausitės kaltas. Visą laiką.
Praėjus dviem mėnesiams kai išskridau iš Los Angeles, mano geriausiai draugei buvo diagnozuotas vėžys. Bandžiau būti arti jos telefonu. Parašiau jai elektroninį laišką. Bet buvo visiškai aišku, kad jai reikalingi ne mano žodžiai, o mano draugiškas petys. Kurio nėra, nes aš juk emigravau.

Kai mano 80-metų močiutė nuslydo žemyn laiptais ir vėliau paskambino jau iš ligoninės, ji buvo liūdna ir vieniša. “Kada tu ateisi manęs aplankyti, mano brangioji?” –  paklausė. Aš nežinojau, ką atsakyti.

Per kelerius metus, kol nebuvau namie, aš praleidau beveik visas savo draugų vestuves. Visus gimtadienius. Nemačiau kaip auga vaikai. Turbūt visus svarbius įvykius savo geriausiais gyvenimo metais.

Ir kiekvieną kartą man teko teisintis, nes buvau pakviesta apsilankyti, bet aš negalėjau atskristi. Jei esate kitoje šalyje neseniai, paprastai neturite laiko ir pinigų, kad dažnai skristi namo. Toks tai yra Jūsų socialinis pasirinkimas!

Draugės vestuvės – tai gal būt ne taip svarbu, bet tėvelio 60-metis?  O Jūsų sesers mokyklos baigimo iškilmės? Ką Jūs veikėte tada, Jūs bent pamenate? Na taip, Jūs tikriausiai neturėjote tada nei laiko nei pinigų.

Net kai sau kartosite, kad toks dabar yra Jūsų gyvenimas, ir ką darysi; ir tikėsitės, kad artimieji Jūs supras, jūs vis vien jausitės kalta,kartais net žiauri. Galų gale viskas susikratys, bet žinokite – tam reikės žymiai daugiau laiko, nei jūs manote.

3. Jūs dažnai jausitės labai, labai vieniši…
Nors aš mielai bendraujanti, turiu daug nuostabių pažystamų, beveik niekad nebūnu viena.  Aš niekada neturėjau problemų susirasti naujų pažįstamų. Aš lengvai randu draugų bet kokiam naujame mieste. Ir vis dėlto, labai dažnai jaučiuosi tokia vieniša, kaip niekada anksčiau gyvenime, prieš išvažiuojant.

Aš niekada nepamiršiu savo pirmųjų Kalėdų “tremtyje”, jas sutikau su kambarioku. Mes abu pajutome, kad neturime nei šeimos, nei tautybės, net “genties”.

Sekančius Naujus aš sutikau kartu su naujų pažįstamų šeima, kartu ir atostogavome, tačiau jaučiau, kad jie mane pakvietė iš gailesčio, tik, kad nebūčiau viena per šventes.

Norėdami susirasti patikimų draugų, aukojame daug laiko. Taigi, kai išvykstate į užsienį, nepamirškite: neišvengiamai turės praeiti daug daugiau laiko, nei jūs manote,  kol po kelerių metų , galėsite su kuo nors pasidalinti savo prisiminimais ar jausmais ir įspūdžiais. Panašiai kaip kad keistumėte mokyklą, tik sudėtingiau;- nes mamos ir tėčio šalia juk nebus.

4. Jūs niekada netapsite vietiniu
Gyvenimas užsienyje pakeis Jus. Atsisakysite daugelio senų įsitikinimų ir  sužinosite daug ką, ko nežinojote ir net negalvojote, kad taip ir tai galėtų būti ar vykti.

Tai apie privalumus. Dabar pasakysiu apie trūkumus. Nors Jūs labai stengsitės, tačiau kažkur giliai, labai giliai, Jūs vis dar jausitės svetimi šitiems žmonėms ir tai vietai, kurioje gyvenate. Sunku paaiškinti, bet dažnai nepakeliamai norėsite paskambinti namo.

Žinoma, Jums ant kaktos neparašyta, kad Jūs užsienietis. Bet Jūs nesimokėte vietos mokykloje, gimėte ir augote kitoje kultūrinėje terpėje. Taip kad tapti vietiniu 100% – tai yra beveik neįmanoma.

Su laiku įsigysite naujus namus naujoje šalyje ir tai šiek tiek užpildys tuštumą jumyse. Tačiau Jūsų šaknys ir istorija visada bus kitur. Jūs niekada netapsite”savu” 100%, nesvarbu, kaip stengsitės.

Štai kodėl beveik visi imigrantai ir klajokliai, kuriuos sutikau klajodama po pasaulį daugelį metų, užduoda sau tokius egzistencinius klausimus. Kas aš esu? Kokiai kultūrai aš priklausau? Kur yra mano namai? Kur aš noriu pasenti? Kuriose kapinėse noriu būti palaidotas?
Neimanoma atsakyti į šiuos klausimus.. Jie kyla vėl – ir vėl ir vėl, ir vėl. Namų jausmas – Jūs jo neišvengiamai netenkate, kai išvažiuojate iš savo namų . Nes už viską reikia mokėti.

5. Jūs neteksite daugelio brangių draugų
Draugai tikriausiai niekada negalvojo, kad gali Jus prarasti. Yra žmonių, su kuriais draugaujate nuo darželio arba mokyklos laikų. Yra tie, su kuriais keliavote kartu po Europą, nors  gyvenate didoku atstumu vienas nuo kito.
Bet jei norite emigruoti ir nuolat gyventi užsienyje, turite būti pasirengę paaukoti šiuos draugiškus santykius. Žinoma, Jūs ir toliau bendrausite, bet ar tai galėsite vadinti draugyste? Tačiau čia kaltų nėra, neieškokite..

Jūs pamiršite Jų gimtadienius, nes esate per daug užsiėmę, bendraujate su savo naujais draugais.
Seni draugai kaltins Jus, kad  negalėjote dalyvauti Jų vestuvėse. Jie smerks, kad jūs retai aplankote tėvus.
Ir sena draugystė anksčiau ar vėliau baigsis. Tai neišvengiama. Ir tai yra gyvenimas. Niekas nesakė, kad bus lengva. Prarasdami draugus, Jūs prarasite ir dalį savęs ir savo istorijos.
Ar manote, kad verta?  Nesigailiu, kad nusprendžiau išvažiuoti ir pasirinkau klajoklišką gyvenimo būdą. Absoliučiai nesigailiu. Mano laisvė yra tikrai to verta.
Bet raginu Jus gerai pagalvoti prieš priimant tokį svarbų sprendimą savo gyvenime. Užduokite sau klausimus. Domėkitės. Pabandykite pastudijuoti kitų imigrantų patirtį. Pagalvokite apie tai, kas svarbu būtent Jums pačiam

Parengta ir išversta pagal funnyreps.com.

Grižti į kelioniukai.lt